Kauno lopšelis-darželis
Apklausos

Kaip vertinate mūsų paslaugas?

Apklausos rezultatai

Loading ... Loading ...
PARTNERIAI
PARTNERIAI

 

Ant mano delno guli duonelė,
Ant mano delno juoda riekelė.
Tai verks duonelė, jei aš tingėsiu,
Jei aš tingėsiu-jos nemylėsiu…
O kad duonelę tikrai reikia mylėti ir norint ją turėti, tikrai negali tingėti, tuo įsitikino „Voveraičių” grupės vaikai drauge su auklėtojomis Erika S., Erika V. ir auklėtojų padėjėja Neringa apsilankydami spalio 30 dienos rytą Pyplių ūkyje. Čia mus labai šiltai priėmė ir papasakojo kiek daug darbų reikia nudirbti, kad mūsų stalą pasiektų gardžiai kvepianti duona. Edukatorei Ievai padedant vaikai ir auklėtojos gamino duonelės kepalėlius, juos išmargino savo sumanytais įspaudais, pagardino kmynais ir pašovė į karštą, tikrą kaimišką krosnį.
O kad laukimas neprailgtų, po darbų Ieva pavaišino visus mėtų arbata. Klausėmės sekamos pasakos „Ar jau galima valgyti?” apie vilką, kuris norėjo, kad žmogus duotų jam duonos, bet sužinojęs kiek daug reikia dirbti, nusprendė, kad kaip lyg šiol duonos nevalgė, taip ir toliau be jos gyvens. Taip pat išgirdome istoriją kaip žmonės atrado duonos raugą. Ir tai dar ne viskas…
Vaikai susipažino su darbo įrankiais: žarstekliu, sietu, duonkubiliu, liže. Palyginimui susipažino su kvietiniais ir ruginiais miltais, paragavo duonos raugo.
Taip nepastebimai prabėgo laikas ir visa gryčia pakvipo duonele. Kaip gera buvo dar šiltą duonos kepalėlį paimti į mažas rankeles, o kai dar žinai, kad prisidėjai prie šio darbo, tai dar smagiau.
Kad ir kaip buvo gera, smagu ir jauku, tačiau jau duonelė iškepta, o ir mums atėjo metas atsisveikinti ir grįžti su lauktuvėmis į darželį. Bet prižadėjome, kad į Pyplių ūkį dar sugrįšime ( jei tėveliai mus išleis)…