Kodėl jūsų iniciatyva nusipelno dėmesio
Kai organizuojate bendruomenės talką, renginį ar kitą vietos iniciatyvą, dažniausiai susidursite su ta pačia problema – kaip apie tai sužinoti daugiau žmonių? Socialiniai tinklai, žinoma, padeda, bet vietos žiniasklaida vis dar turi tą galią, kurios Facebook įrašas paprasčiausiai neturi. Straipsnis vietiniame portale ar laikraštyje suteikia jūsų iniciatyvai legitimumo, pasiekia vyresniąją kartą ir žmones, kurie socialiniuose tinkluose nelabai aktyvūs.
Problema ta, kad dauguma bendruomenės aktyvistų nežino, kaip tinkamai kreiptis į žurnalistus. Vieni siunčia per ilgus, chaotiškus laiškus, kiti – per trumpus ir neaiškius. Dar kiti apskritai bando skambinti redakcijoms ir stebisi, kodėl niekas neatsako. O žurnalistai? Jie kasdien gauna dešimtis pranešimų spaudai, todėl jūsų užduotis – išsiskirti ir palengvinti jiems darbą.
Pranešimo spaudai anatomija: kas turi būti viduje
Pradėkime nuo pagrindų. Pranešimas spaudai nėra reklama, ne kvietimas ir ne jūsų organizacijos istorija. Tai – informacinis tekstas, parašytas taip, kad žurnalistas galėtų jį beveik tiesiogiai panaudoti arba greitai suprasti, ar tai verta jo dėmesio.
Pirmiausia – antraštė. Ji turi būti konkreti ir aiški. Ne „Svarbus renginys bendruomenei”, o „Antakalnio gyventojai kviečia į nemokamą dviračių remonto dirbtuves”. Matote skirtumą? Antroji antraštė iš karto sako KAS, KUR ir KĄ siūlo.
Toliau – pirmas pastraipas, kuriame sutelkiate svarbiausią informaciją. Žurnalistai tai vadina „lydu” arba „įžanga”. Čia turi būti atsakyta į klasikinius klausimus: kas, ką, kada, kur, kodėl ir kaip. Pavyzdžiui: „Antakalnio bendruomenės centras gegužės 15 dieną organizuoja nemokamas dviračių remonto dirbtuves, kuriose gyventojai galės išmokti patys taisyti savo dviračius ir pasiruošti vasaros sezonui.”
Kituose pastraipose plėtojate detales. Kas bus tiksliau? Kas organizuoja? Kodėl tai svarbu bendruomenei? Gal yra kokia įdomi istorija už šios iniciatyvos? Čia galite įtraukti citatą – savo arba kito organizatoriaus. Citatos suteikia tekstui gyvumo ir žmogiškumo.
Visai pabaigoje – kontaktinė informacija. Vardas, pavardė, telefonas ir el. paštas asmens, kuris gali atsakyti į papildomus klausimus. Ir ne bet kada, o greitai – žurnalistai dirba su terminais.
Stilius ir tonas: kaip skambėti įtikinamai
Rašydami pranešimą spaudai, pamirškite viską, ką mokėte apie oficialius raštus. „Pagarbiai informuojame” ir „Būtume dėkingi” – visa tai į šiukšlių dėžę. Rašykite paprastai, aiškiai, be biurokratinių frazių.
Tačiau tai nereiškia, kad reikia rašyti per daug neoficialiai. Emotikonai, šauktukai kas antrame sakinyje, pernelyg entuziastingas tonas – tai taip pat nepadės. Žurnalistai vertina faktus ir aiškumą, o ne jūsų entuziazmą (nors jį galite perteikti subtiliai).
Vengite žargono ir profesinių terminų, nebent jie būtini. Jei rašote apie aplinkosaugos iniciatyvą, ne visi žinos, kas yra „bioįvairovės koridoriai” ar „ekosisteminės paslaugos”. Arba paaiškinkite, arba raskite paprastesnį būdą tai pasakyti.
Skaičiai ir faktai – jūsų draugai. Vietoj „daug žmonių pernai dalyvavo” rašykite „pernai dalyvavo 150 žmonių”. Vietoj „padėsime bendruomenei” – „išmokysite 30 dalyvių pagrindinio dviračių remonto”.
Kada ir kaip siųsti: laiko taktika
Turite puikų pranešimą spaudai, bet kada jį siųsti? Tai ne toks trivialus klausimas, kaip gali atrodyti. Pirmadienis rytas – blogas laikas, nes žurnalistai dar tik grįžta po savaitgalio ir turi pilnas pašto dėžutes. Penktadienio popietė – dar blogesnė, nes visi jau galvoja apie savaitgalį.
Geriausias laikas – antradienio, trečiadienio ar ketvirtadienio rytas, maždaug 9-11 valanda. Žurnalistai jau įsibėgėjo, bet dar nepasinėrę į dienos sūkurį. Jūsų laiškas turi šansą būti pastebėtas.
Kiek laiko prieš renginį siųsti? Idealus variantas – savaitė ar dvi. Per anksti – užmirš, per vėlai – nespės įtraukti į planus. Jei tai didesnis renginys, galite siųsti du kartus: pirmą kartą – dvi savaites prieš, kaip anonsą, antrą kartą – kelias dienas prieš, kaip priminimą.
El. pašto tema irgi svarbi. Ne „Pranešimas spaudai” (koks originalumas!), o konkreti: „Gegužės 15 d. Antakalnyje – nemokamos dviračių remonto dirbtuvės”. Taip žurnalistas iš karto žino, ar tai jo tematika ir ar aktualu jo auditorijai.
Kam siųsti: taikinio pasirinkimas
Ne visi žurnalistai rašo apie viską. Yra sporto žurnalistų, politikos, kultūros, vietos naujienų. Jūsų užduotis – rasti tinkamus žmones. Siųsti pranešimą apie bendruomenės talką nacionalinės žiniasklaidos politikos redaktoriui – laiko švaistymas abiem pusėms.
Pradėkite nuo vietos žiniasklaidos. Rajoniniai portalai, miesto laikraščiai, vietos radijo stotys – jie ieško būtent tokio turinio, kokį jūs siūlote. Jie rašo apie bendruomenės gyvenimą, vietos iniciatyvas, žmonių istorijas.
Padarykite namų darbus. Paskaitykite portalą ar laikraštį, kuriam siųsite pranešimą. Kas rašo apie panašias temas? Kokio stiliaus straipsniai jiems įdomūs? Gal galite rasti konkretaus žurnalisto el. paštą, o ne siųsti bendru redakcijos adresu? Asmeninis kreipimasis visada veiksmingesnė.
Neapsiribokite tik tradicine žiniasklaida. Yra vietos Facebook grupių administratorių, aktyvių blogų apie jūsų miestą ar rajoną, YouTube kanalų. Jie irgi gali būti suinteresuoti jūsų informacija.
Vizualinis turinys: kodėl nuotrauka verta tūkstančio žodžių
Pranešimas spaudai su nuotrauka turi daug didesnes šansas būti pastebėtas ir panaudotas. Žurnalistai myli, kai jiems palengvinamas darbas, o gera nuotrauka – tai pusė straipsnio.
Kokia turėtų būti ta nuotrauka? Pirma, geros kokybės. Ne išpikseliuota, ne tamsi, ne miglota. Šiandien net išmaniųjų telefonų kameros daro gana padorias nuotraukas, jei yra geras apšvietimas. Antra, ji turėtų kažką pasakoti. Ne tiesiog pastato fasadas ar žmonių nugaros, o veikiantys žmonės, emocijos, veiksmas.
Jei pranešate apie būsimą renginį, o dar neturite nuotraukų, galite pridėti vaizdą iš ankstesnio panašaus renginio arba organizatorių nuotrauką. Bet būtinai pažymėkite, kas pavaizduota nuotraukoje – žurnalistai turi žinoti kontekstą.
Techninis momentas: siųskite nuotraukas atskirais failais, ne įterptais į Word dokumentą. JPEG formatas, ne per mažas dydis (bent 1-2 MB), kad tiktų spaudai. Ir nepamirškite nurodyti autoriaus – tai svarbu tiek teisiškai, tiek etiškai.
Klaidos, kurių reikia vengti
Per daugelį metų matydamas bendruomenių pranešimus spaudai, galiu pasakyti, kad kai kurios klaidos kartojasi vėl ir vėl. Pirmoji – per ilgas tekstas. Jei jūsų pranešimas ilgesnis nei vienas A4 puslapis, greičiausiai jame per daug vandens. Žurnalistai neturi laiko skaityti romanų.
Antra klaida – per daug savęs gyrimo. „Mes esame geriausi”, „Nepraleisite unikalios galimybės”, „Tai bus neįtikėtinas renginys” – tokios frazės sukelia tik skepticizmą. Leiskite faktams kalbėti patiems už save.
Trečia – kontaktinės informacijos trūkumas arba neteisingi duomenys. Patikrinkite du kartus, ar telefono numeris teisingas, ar el. paštas veikia. Jei žurnalistas negalės su jumis susisiekti, jūsų pranešimas tiesiog bus praleistas.
Ketvirta – siuntimas ne laiku. Pranešti apie renginį kitą dieną – per vėlu. Pranešti prieš mėnesį – per anksti. Raskite tą aukso vidurį.
Penkta – masinis siuntimas su matomais visų gavėjų adresais. Naudokite BCC (slaptą kopiją) funkciją. Niekas nenori matyti, kam dar siunčiate tą patį laišką, be to, tai ir duomenų apsaugos klausimas.
Po išsiuntimo: kaip sekti rezultatus ir palaikyti ryšius
Išsiuntėte pranešimą – ir kas toliau? Nesėdėkite sudėję rankų. Po poros dienų galite švelniai priminti – vieną kartą, ne dešimt. Trumpas laiškas: „Sveiki, prieš porą dienų siunčiau informaciją apie… Ar tai galėtų būti įdomu jūsų skaitytojams?”
Jei žurnalistas atsako ir klausia papildomų dalykų – atsakykite greitai ir išsamiai. Jei prašo nuotraukų ar papildomų kontaktų – suteikite nedelsiant. Jūsų operatyvumas gali lemti, ar istorija bus paskelbta.
Kai straipsnis pasirodo, būtinai padėkokite žurnalistui. Trumpas laiškas ar žinutė: „Dėkoju už straipsnį, labai džiaugiamės”. Tai ne tik mandagumas, bet ir investicija į ateities bendradarbiavimą. Žurnalistai įsimena, kas yra patikimi ir malonūs šaltiniai.
Dalinkitės paskelbtais straipsniais savo kanaluose – socialiniuose tinkluose, svetainėje. Tai naudinga ir jums (didesnė aprėptis), ir žurnalistui (daugiau skaitytojų). Tik neužmirškite pažymėti šaltinio ir autoriaus.
Kai pranešimo nepakanka: kiti būdai pritraukti dėmesį
Kartais vieno pranešimo spaudai nepakanka. Ypač jei jūsų tema nėra akivaizdžiai įdomi arba konkuruojate su kitomis naujienomis. Ką dar galite padaryti?
Pasiūlykite žurnalistui ekskliuzyvą. Vietoj masinio siuntimo, kreipkitės į vieną pasirinktą leidinį ir pasiūlykite jiems pirmąjį straipsnį prieš visiems kitiems. Žurnalistai vertina ekskliuzyvumą.
Sukurkite įdomų kampą. Vietoj sausos informacijos apie renginį, pasiūlykite žmogiškąją istoriją. Pavyzdžiui, ne tik „organizuojame talką”, bet „70-metis pensininkas savo jėgomis sutvarkė parką ir dabar kviečia kitus prisijungti”.
Pasiūlykite vizualinį turinį. Jei turite galimybę, padarykite trumpą video, kuriame pasakojate apie iniciatyvą. Arba pasiūlykite žurnalistui atvykti ir filmuoti renginio paruošimą – tai jiems suteikia unikalaus turinio.
Bendradarbiaukite su kitomis organizacijomis. Jei jūsų iniciatyvą palaiko kelios bendruomenės ar organizacijos, tai automatiškai padaro ją įdomesnę ir svaresnę. Žurnalistai mėgsta platesnes istorijas, ne vienų žmonių grupės veiklą.
Nepamiršite ir alternatyvių platformų. Gal galite parašyti nuomonės straipsnį vietos portalui? Arba dalyvauti vietos radijo laidoje? Kartais tiesioginis kontaktas veiksmingesnė nei pranešimas spaudai.
Kai viskas susiklosto: kaip išnaudoti publikacijos galią
Tarkime, viskas pavyko – jūsų iniciatyva sulaukė žiniasklaidos dėmesio. Dabar svarbu tą momentą išnaudoti maksimaliai. Straipsnis ar reportažas – tai ne pabaiga, o pradžia.
Pirma, archyvuokite viską. Išsisaugokite nuorodas, padarykite ekrano kopijas, atsisiųskite straipsnius. Tai bus naudinga ateityje – ir kaip portfelis, ir kaip įrodymas jūsų veiklos matomumo, jei kada reikės kreiptis dėl finansavimo ar paramos.
Antra, naudokite publikacijas kaip socialinį įrodymą. „Apie mus rašė” skiltis jūsų svetainėje ar Facebook puslapyje kelia pasitikėjimą. Žmonės labiau linkę dalyvauti iniciatyvoje, apie kurią rašė žiniasklaida.
Trečia, analizuokite, kas veikė. Ar po publikacijos padaugėjo registracijų į renginį? Ar daugiau žmonių susisiekė su jumis? Ar atsirado naujų savanorių? Ši informacija padės planuoti būsimas komunikacijos strategijas.
Ir svarbiausia – palaikykite ryšius su žurnalistais, kurie jums padėjo. Informuokite juos apie būsimas iniciatyvas, siųskite naujienas apie rezultatus. Jei šįkart rašė apie jūsų talką, kitą kartą galbūt parašys apie jos rezultatus. Ilgalaikiai santykiai su žiniasklaida – tai didžiulė vertybė bet kuriai bendruomenės organizacijai.
Galiausiai, neužmirškite, kad žiniasklaidos dėmesys – tai priemonė, o ne tikslas. Tikrasis tikslas – jūsų iniciatyvos sėkmė, bendruomenės įsitraukimas, realūs pokyčiai. Pranešimas spaudai ir straipsnis portaluose – tai tik įrankiai tam pasiekti. Bet jei tuos įrankius mokate naudoti gerai, jūsų kelias link tikslų tampa daug lengvesnis ir greitesnis.
