Kai objektyvas nusprendžia streikuoti pačiu blogiausiu momentu
Tai nutinka visada netikėtai. Esi pusiaukelėje tarp Kauno Laisvės alėjos ir Žaliakalnio, rankose fotoaparatas, prieš akis – tobulas kadras, o objektyvas tiesiog atsisako judėti. Arba dar blogiau – jis išsikišęs, nusisukęs į šoną ir nei užsidaro, nei atsidaro. Fotoaparatas cypsi, mirksi raudona lemputė ir viskas. Panika suprantama, bet dažniausiai ji nereikalinga.
Prieš bėgant į pirmą pasitaikiusią remonto dirbtuvę Kaune ir mokant solidžią sumą už tai, ką kartais galima išspręsti per penkias minutes namuose, verta sustoti ir pagalvoti. Didelė dalis objektyvų strigimo atvejų turi paprastą priežastį ir paprastą sprendimą. Kita dalis – tikrai rimtesnė, bet net ir tada žinojimas, kas nutiko, padeda sutaupyti ir laiko, ir pinigų.
Kodėl objektyvai iš viso įstringa – mechanika be mistikos
Šiuolaikinis kompaktinis fotoaparatas arba „bridge” tipo kamera turi teleskopinį objektyvą – tai ta dalis, kuri išsikišia įjungus fotoaparatą ir įsitraukia jį išjungus. Ši sistema veikia mažyčių krumpliaračių, variklių ir plastmasinių bėgelių pagrindu. Ir būtent čia slypi silpnoji vieta.
Smėlis, dulkės, plaukai, smulkios šiukšlės – visa tai gali patekti tarp objektyvo žiedų ir sutrukdyti normaliam judėjimui. Dar dažnesnė priežastis – mechaninis smūgis. Fotoaparatas nukrito, buvo stipriau partrenktas į kišenę ar krepšį, ir vienas iš teleskopinių žiedų šiek tiek išslydo iš bėgelio. Vizualiai tai gali atrodyti kaip nežymus pasvyrimas – viena objektyvo pusė šiek tiek žemiau kitos.
Yra ir trečia kategorija – elektrinės problemos. Jei baterija išsikrovė objektyvui judant, mechanizmas gali sustoti viduryje kelio. Fotoaparatas tiesiog neturėjo pakankamai energijos užbaigti judėjimo ciklo. Tai vienas iš tų atvejų, kai sprendimas tikrai paprastas.
Veidrodinių fotoaparatų (DSLR) ir besispecializuojančių sistemų (mirrorless) objektyvai stringa rečiau, nes jų mechanizmas paprastai yra atskirtas nuo korpuso. Tačiau ir ten pasitaiko – užstrigęs diafragmos mechanizmas, sugedęs autofokuso varikliukas ar tiesiog prastai pritvirtintas objektyvas.
Pirmieji žingsniai: ką daryti čia ir dabar
Pirmiausia – iškvėpk. Jokiu būdu nereikia iš karto griebtis atsuktuvo ar bandyti rankomis stumti objektyvą į vietą. Tai dažniausiai situaciją tik pablogina.
Pirmas ir paprasčiausias žingsnis – išimk bateriją. Palūkėk minutę ar dvi, tada įdėk atgal ir bandyk įjungti fotoaparatą iš naujo. Kartais tai pakanka. Sistema „atsimena” pradinę padėtį ir objektyvas sėkmingai grįžta į pradinę poziciją.
Jei tai nepadeda, pabandyk šiuos veiksmus:
- Įkrauk bateriją iki galo. Jei baterija buvo silpna tuo metu, kai objektyvas įstrigo, pilnai įkrauta baterija gali suteikti pakankamai energijos mechanizmui užbaigti judėjimą. Tai ypač aktualu senesnėms kameroms.
- Bandyk įjungti ir išjungti kelis kartus. Ne dešimtis, o tris–penkis kartus. Kartais motorėlis „atsipalaiduoja” po kelių bandymų.
- Pabandyk zoom funkciją. Jei fotoaparatas turi zoom mygtuką ar svirtį, pamėgink ją judinti tuo metu, kai kamera bando atidaryti arba uždaryti objektyvą. Kartais sinchronizuotas judėjimas padeda.
- Pašalink atminties kortelę. Skamba keistai, bet kartais kamera „pakimba” dėl programinės įrangos klaidos, susijusios su kortelės nuskaitymu. Išėmus kortelę ir paleidus iš naujo, sistema gali veikti normaliai.
Jei objektyvas yra šiek tiek pasviręs – matosi, kad viena pusė žemiau kitos – galima labai atsargiai, dviem pirštais, vienodai iš abiejų pusių, pabandyti jį šiek tiek pastumti į teisingą poziciją. Labai švelniai. Jei jauti pasipriešinimą – sustok. Jėga čia nepadės.
Smėlis ir dulkės: priešas, kurio nematai
Vienas iš dažniausių objektyvo strigimo scenarijų – smėlio ar dulkių patekimas į mechanizmą. Tai ypač aktualu tiems, kurie fotografuoja paplūdimyje, gamtoje ar tiesiog nešioja fotoaparatą krepšyje kartu su visokiomis smulkmenomis.
Jei įtari, kad problema yra smėlis ar dulkės, yra keletas dalykų, kuriuos galima pabandyti namuose. Suspausto oro balionėlis (parduodamas daugelyje elektronikos parduotuvių, Kaune jų rasi ir „Senukai”, ir specializuotuose kompiuterių parduotuvėse) gali padėti išpūsti smulkias daleles iš tarp objektyvo žiedų. Svarbu: pūsk trumpais impulsais, laikyk fotoaparatą objektyvu žemyn, kad dulkės kristų žemyn, o ne giliau į mechanizmą.
Kitas variantas – minkštas šepetėlis, specialiai skirtas optikai valyti. Atsargiai, be spaudimo, galima pabandyti išvalyti matomus tarpelius tarp žiedų. Tačiau čia reikia atsargumo – per agresyvus valymas gali subraižyti plastmasę arba dar labiau įstumti nešvarumus į vidų.
Ko tikrai nereikia daryti: naudoti suslėgto oro iš kompresoriaus (per stiprus srautas gali pažeisti mechanizmą), liesti objektyvo stiklą pirštais, bandyti išardyti fotoaparatą namuose be atitinkamų žinių ir įrankių.
Kai problema rimtesnė: kaip atpažinti, kad reikia specialisto
Yra požymių, kurie aiškiai signalizuoja, kad namų eksperimentai baigėsi ir reikia profesionalo pagalbos. Svarbu juos atpažinti laiku, kol nepadarei papildomos žalos.
Pirma – garsai. Jei fotoaparatas įjungiant ar išjungiant leidžia traškesį, girgždesį ar neįprastą mechaninį garsą, tai rodo fizinį pažeidimą. Krumpliaračiai gali būti sulūžę, bėgeliai išlinkę. Tokiu atveju kiekvienas papildomas bandymas įjungti kamerą gali padaryti daugiau žalos.
Antra – matomas fizinis pažeidimas. Jei objektyvas aiškiai kreivas, jei matosi įtrūkęs plastikas, jei stiklas subraižytas ar įskilęs – čia jau tikrai reikia remonto meistro.
Trečia – klaidos pranešimas ekrane. Daugelis kamerų rodo specifinį klaidos kodą, kai objektyvo mechanizmas sugenda. Pavyzdžiui, Canon kompaktinės kameros dažnai rodo „Lens error” arba „E18″ klaidą. Sony rodo „Turn the power off and on again”. Šie pranešimai reiškia, kad kamera pati diagnozavo problemą ir negali jos išspręsti savarankiškai.
Ketvirta – jei pabandei visus aukščiau minėtus veiksmus ir niekas nepasikeitė. Trys–penki bandymai yra riba. Daugiau kartojant tą patį, nieko naujo neatsitiks, tik baterija išsikraus.
Remontas Kaune: ką žinoti prieš einant
Kaune fotoaparatų remonto paslaugos nėra tokios gausios kaip Vilniuje, bet pasirinkimas vis tiek yra. Prieš nešant kamerą, verta žinoti keletą dalykų, kurie padės išvengti nemalonių staigmenų.
Pirma – diagnostika. Rimta remonto dirbtuvė visada pasiūlys pirmiausia atlikti diagnostiką ir tik tada pasakyti, kiek kainuos remontas. Jei meistras iš karto, nepažiūrėjęs į kamerą, sako konkrečią sumą – tai raudonas vėliavėlis. Kiekvienas atvejis yra skirtingas.
Antra – klausk dėl originalių dalių. Jei reikia keisti kokią nors detalę, svarbu žinoti, ar naudojamos originalios gamintojo dalys, ar pigesnės analogiškos. Tai tiesiogiai veikia remonto kokybę ir ilgaamžiškumą.
Trečia – garantija. Sąžiningas meistras suteikia garantiją savo darbui – paprastai nuo vieno iki trijų mėnesių. Jei garantijos nesiūlo, verta pagalvoti, ar verta rizikuoti.
Ketvirta – vertinimo klausimas. Prieš nešant į remontą, verta realiai įvertinti fotoaparato vertę. Jei tai senas, 150 eurų vertės kompaktinis fotoaparatas, o remontas kainuos 80–100 eurų, galbūt ekonomiškiau būtų investuoti į naują ar naudotą kamerą. Meistras turėtų padėti priimti šį sprendimą, o ne tiesiog imti pinigus už remontą, kuris ekonomiškai neapsimoka.
Kaune fotoaparatų remonto ieškoti verta specializuotuose elektronikos remonto centruose, taip pat galima paklausti fotografijos entuziastų bendruomenėse – rekomendacijos iš žmonių, kurie jau naudojosi paslauga, dažnai patikimiausios.
Kaip ateityje apsaugoti objektyvą nuo strigimo
Prevencija visada pigesnė už gydymą – tai galioja ir fotoaparatams. Keletas paprastų įpročių gali žymiai prailginti kameros gyvenimą ir išvengti nemalonių situacijų.
Visada nešiok fotoaparatą dėkle arba specialiame krepšyje. Kišenė su raktais, monetomis ir kitais daiktais – blogiausias variantas. Smulkios dalelės patenka į objektyvą, o smūgiai pažeidžia mechaniką.
Paplūdimyje ar dulkėtoje aplinkoje – ypatingas atsargumas. Jei fotografuoji prie jūros ar smėlėtoje vietoje, stenkis kuo rečiau įjungti ir išjungti kamerą. Kiekvienas objektyvo judėjimas – tai galimybė smėlio dalelei patekti į mechanizmą. Kai baigei fotografuoti, prieš padėdamas kamerą į krepšį, atsargiai nušluostyk objektyvą minkštu audiniu.
Reguliariai valyk fotoaparatą. Tai nereiškia ardymo – tiesiog kartą per kelis mėnesius suspausto oro balionėliu išpūsk dulkes iš tarpų, minkštu šepetėliu nuvalyk išorę. Tai užtrunka penkias minutes ir gali sutaupyti daug problemų.
Stebėk bateriją. Neleisk jai visiškai išsikrauti tuo metu, kai aktyviai fotografuoji. Jei baterija rodo žemą įkrovą, geriau baigti fotografavimą ir leisti kamerai normaliai išjungti objektyvą, nei rizikuoti, kad ji „mirs” pusiaukelėje.
Saugok nuo temperatūros pokyčių. Staigus perėjimas iš šalto į šiltą ir atvirkščiai sukelia kondensatą, kuris gali pažeisti elektroniką ir mechanizmą. Žiemą, atėjus iš lauko, palik kamerą dėkle ar krepšyje, kol ji lėtai prisitaikys prie kambario temperatūros.
Kai kamera tampa istorija – arba naujas pradžios taškas
Kartais, ir tai reikia pripažinti atvirai, remontas tiesiog neapsimoka. Jei fotoaparatas jau senas, jo rinkos vertė maža, o gedimas rimtas – galbūt tai signalas pradėti naują skyrių.
Tačiau prieš priimant tokį sprendimą, verta pagalvoti apie alternatyvas. Kaune ir apskritai Lietuvoje yra aktyvus naudotos fotografijos technikos rinkos segmentas – „Skelbiu.lt”, „Facebook” grupės, specializuoti fotografų forumai. Čia galima rasti gerą naudotą kamerą už protingą kainą, o savo sugedusią parduoti dalimis arba tiesiog kaip remonto projektą.
Jei vis dėlto nusprendei remontuoti – nevilsink. Dauguma objektyvų strigimo atvejų yra išsprendžiami, ir profesionalus meistras tai padarys greičiau nei manai. Svarbiausia – neatidėlioti, nes sugadintas mechanizmas, jei ir toliau bandoma jį jėga judinti, gali virsti tikrai rimtu ir brangiu gedimu. Tas pats galioja ir namų eksperimentams – žinok ribą, kada sustoti ir perduoti problemą žmogui, kuris ją sprendžia kasdien. Fotoaparatas – tai įrankis, ir kaip bet kuris įrankis, jis kartais reikalauja priežiūros. Tai ne tragedija, o tiesiog dalis fotografavimo gyvenimo.
