Kodėl pranešimai spaudai vis dar svarbūs
Gyvename laikais, kai socialiniai tinklai atrodo kaip pagrindinis komunikacijos kanalas. Tačiau tradiciniai žiniasklaidos kanalai – vietinės laikraščiai, radijo stotys, internetiniai portalai – išlaiko ypatingą reikšmę vietos bendruomenėms. Pranešimas spaudai nėra tik sausakimša informacija ant popieriaus lapo. Tai tiltas tarp jūsų iniciatyvos ir žmonių, kuriems ji svarbi.
Žurnalistai kasdien gauna dešimtis, o kartais ir šimtus pranešimų. Dauguma jų keliauja tiesiai į šiukšliadėžę. Ne todėl, kad žurnalistai būtų pikti ar abejingi, o todėl, kad daugelis pranešimų parašyti neįdomiai, neaiškiai arba tiesiog neatitinka redakcijos poreikių. Vietos bendruomenių iniciatyvos – būtent tas atvejis, kai gerai parašytas pranešimas gali padaryti tikrą skirtumą.
Kas sudaro gerą pranešimą spaudai
Pirmiausia reikia suprasti, kad pranešimas spaudai nėra reklama. Tai ne vieta girtis, kokia nuostabi jūsų organizacija ar kaip puikiai viską darote. Pranešimas turi pasakoti istoriją, kuri būtų įdomi ne tik jums, bet ir skaitytojams, kurie apie jūsų iniciatyvą galbūt nieko nežino.
Geras pranešimas prasideda nuo antraštės. Ji turi būti konkreti, ne abstrakti. Vietoj „Bendruomenės iniciatyva aplinkosaugai” geriau „Šiaulių seniūnijos gyventojai savaitgalį sodins 500 medžių prie Rėkyvos ežero”. Matote skirtumą? Antroji antraštė iš karto sako, kas, kur, kada ir ką darys.
Pirmas sakinys – dar vienas kritinis momentas. Žurnalistai jį skaito pirmiausia ir nusprendžia, ar verta skaityti toliau. Čia reikia atsakyti į pagrindinius klausimus: kas vyksta, kodėl tai svarbu, kam tai svarbu. Nebijokite pradėti nuo esmės. „Kovo 15 dieną Kauno Šančių bendruomenė organizuoja nemokamus kompiuterinio raštingumo kursus vyresnio amžiaus žmonėms” – toks sakinys veikia geriau nei ilgi įvadiniai svarstymai apie skaitmeninę atskirtį.
Tekstas turėtų būti struktūruotas pagal atvirkštinės piramidės principą. Svarbiausia informacija – pradžioje, detalizavimas ir kontekstas – toliau. Taip žurnalistui lengviau suprasti, ar istorija jam tinka, o jei reikės trumpinti tekstą, bus aišku, kurias dalis galima praleisti.
Konkretūs elementai, kurie turi būti
Kiekvienas pranešimas turi turėti kontaktinę informaciją. Atrodo savaime suprantama, bet patikėkite – daugybė pranešimų siunčiami be telefono numerio ar el. pašto adreso. Žurnalistas gali norėti užduoti papildomų klausimų, pasitikslinti faktus ar sužinoti daugiau detalių. Jei jūsų nepasiekia – istorija nebus parašyta.
Citatos gyvina tekstą. Įtraukite vieną ar dvi prasmingas citatas iš iniciatyvos organizatorių ar dalyvių. Tik prašau – ne tokias: „Labai džiaugiamės šia iniciatyva ir tikimės, kad ji bus sėkminga”. Tokios citatos nieko nesako. Geriau: „Per pastaruosius trejus metus mūsų rajone dingo trys vaikų žaidimų aikštelės. Norime parodyti, kad gyventojai patys gali imtis iniciatyvos ir ką nors pakeisti” – sako Ramūnas Kazlauskas, bendruomenės pirmininkas.
Datos ir skaičiai turi būti tikslūs. Ne „netrukus”, o „balandžio 8 dieną”. Ne „daug žmonių”, o „apie 50 dalyvių”. Ne „jau kurį laiką”, o „nuo 2022 metų rudens”. Tikslumas kuria pasitikėjimą ir palengvina žurnalisto darbą.
Kaip rasti savo istoriją
Daugelis bendruomenių iniciatyvų mano, kad jų veikla per smulki ar per kasdienė, kad domintų žiniasklaidą. Tai mitas. Vietinė žiniasklaida ieško būtent tokių istorijų – apie tikrus žmones, sprendžiančius tikras problemas.
Pagalvokite, kas jūsų iniciatyvoje ypatingo. Gal tai pirmasis toks renginys jūsų rajone? Gal sprendžiate problemą, apie kurią daug kalbama? Gal jūsų komandoje yra įdomių žmonių su neįprastomis istorijomis? Gal naudojate naują metodą ar požiūrį?
Kartais istorija slypi ne pačioje iniciatyvoje, o jos kontekste. Organizuojate valymo talką? Galbūt verta paminėti, kiek šiukšlių per metus surenka jūsų bendruomenė, arba kaip pasikeitė situacija per pastaruosius metus. Kuriate bendruomenės sodą? Papasakokite, kaip tai keičia kaimynystės santykius ar padeda žmonėms sutaupyti maisto išlaidoms.
Platinimo strategija, kuri veikia
Parašyti gerą pranešimą – tik pusė darbo. Reikia jį dar pristatyti tinkamoms redakcijoms tinkamu laiku. Pradėkite nuo sąrašo sudarymo. Kokie leidiniai, portalai, radijo stotys veikia jūsų regione? Kas jų auditorija? Kurie žurnalistai rašo apie bendruomenės temas, socialines iniciatyvas ar vietos naujienas?
Siųskite pranešimus tiesiogiai konkretiems žurnalistams, ne tik bendrais redakcijų el. paštais. Tai padidina tikimybę, kad pranešimas bus pastebėtas. Daugelis redakcijų savo svetainėse nurodo žurnalistų kontaktus. Jei ne – paskambinkite į redakciją ir paklauskit, kam siųsti informaciją apie bendruomenės iniciatyvas.
Laikas irgi svarbu. Siųskite pranešimus darbo dienomis, geriausia anksčiau rytą – apie 8-10 valandą. Žurnalistai tuomet planuoja dienos darbus ir ieško temų. Penktadienio popietė ar sekmadienio vakaras – ne geriausias laikas. Jei jūsų renginys vyks šeštadienį, pranešimą siųskite ne vėliau kaip trečiadienį – žiniasklaidai reikia laiko suplanuoti reportažą.
Nedubliuokite to paties pranešimo kelis kartus per trumpą laiką. Jei per savaitę negavote atsakymo, galite švelniai priminti – paskambinti ar parašyti trumpą el. laišką. Bet neužkniskit. Žurnalistai dirba su daugybe temų, ir jūsų iniciatyva, nors ir svarbi, gali tiesiog netikti į tą savaitę.
Klaidos, kurių verta vengti
Viena dažniausių klaidų – per ilgas tekstas. Pranešimas spaudai neturėtų būti ilgesnis nei vienas A4 puslapis. Jei turite daug informacijos, geriau pridėkite atskirą dokumentą su papildomomis detalėmis, nuotraukomis ar kontekstu. Bet pagrindinis pranešimas turi būti glaustus ir aiškus.
Kita problema – per daug specialios terminijos ar biurokratinės kalbos. „Įgyvendinant projektą, numatyta realizuoti kompleksą priemonių, skirtų socialinės atskirties mažinimui” – toks sakinys nieko nepasakys paprastam skaitytojui. Geriau: „Projekto metu organizuosime nemokamus mokymus ir teiks socialinę paramą 30 šeimų”.
Neverta siųsti pranešimų apie kiekvieną smulkmeną. Jei kas savaitę siųsite pranešimus apie kiekvieną susirinkimą ar nedidelį pasikeitimą, žurnalistai pradės ignoruoti visus jūsų laiškus. Siųskite tik tada, kai tikrai yra kas pasakyti – artėja svarbus renginys, pasiektas reikšmingas rezultatas, prasideda nauja iniciatyva.
Ir dar viena subtili, bet svarbi detalė – nuotraukos. Jei turite kokybišką nuotrauką, iliustruojančią jūsų veiklą, pridėkite ją. Bet ji turi būti geros kokybės (ne ištempta iš socialinių tinklų), ir būtinai nurodykite, kas nuotraukoje pavaizduota ir kas autorius. Vizualinis turinys labai padidina tikimybę, kad istorija bus publikuota.
Santykių su žiniasklaida kūrimas
Vienkartinis pranešimas gali suveikti, bet ilgalaikiai santykiai su vietos žiniasklaida veikia dar geriau. Kai žurnalistai žino jūsų organizaciją, pasitiki jumis kaip patikimais informacijos šaltiniais, jie patys gali kreiptis komentarų ar idėjų.
Kai žurnalistas parašo apie jūsų iniciatyvą, padėkokite. Ne formaliu laišku, o nuoširdžiai – pasakykite, kaip straipsnis padėjo pritraukti savanorių ar atkreipti dėmesį į problemą. Žurnalistai retai gauna teigiamą grįžtamąjį ryšį, todėl tai tikrai bus įsiminta.
Būkite patikimi. Jei sakote, kad renginys vyks tam tikru laiku – įsitikinkite, kad taip ir bus. Jei pažadate papildomos informacijos – atsiųskite ją laiku. Jei žurnalistas skambina su klausimais – atsakykite kuo greičiau. Patikimumas yra pagrindas ilgalaikiams santykiams.
Galite būti ir proaktyvūs. Jei matote, kad vietos žiniasklaidoje diskutuojama tema, susijusi su jūsų veikla, pasiūlykite savo ekspertizę ar patirtį. Ne kaip reklama, o kaip vertingas įnašas į diskusiją. Tai padeda pozicionuoti jūsų organizaciją kaip svarbų bendruomenės balsą.
Kai pranešimas tampa istorija
Galiausiai, nesvarbu, kaip gerai parašytas jūsų pranešimas – jis yra tik pradžia. Tikroji istorija atsiskleidžia jūsų veikloje, žmonėse, kurie dalyvauja, pokyčiuose, kuriuos kuriate. Pranešimas spaudai yra įrankis, padedantis tą istoriją papasakoti platesnei auditorijai.
Kai kurios iniciatyvos sulaukia didelio žiniasklaidos dėmesio iš karto, kitos – pamažu, per laiką. Nesibaiminkite, jei pirmasis pranešimas nesuveikė. Analizuokite, kas galėjo būti geriau, tobulinkite savo požiūrį, bandykite kitaip. Vietos bendruomenių istorijos yra vertingos, ir jos nusipelno būti išgirstos.
Svarbiausia – išlikite autentiški. Rašykite apie tai, kas jums tikrai svarbu, apie problemas, kurias tikrai norite spręsti, apie žmones, kuriems tikrai norite padėti. Ta nuoširdumas jaučiasi tekste ir būtent jis dažniausiai pritraukia žurnalistų ir skaitytojų dėmesį. Geras pranešimas spaudai nėra marketingo triukas – tai kvietimas prisijungti prie kažko prasmingo, vykstančio jūsų bendruomenėje.
