Kodėl pranešimai spaudai vis dar svarbūs mažoms organizacijoms
Gyvename laikais, kai socialiniai tinklai tarsi užgožė visas kitas komunikacijos formas. Tačiau pranešimas spaudai – tai vis dar vienas galingiausių įrankių, ypač vietos bendruomenių iniciatyvoms, kurios neturi didelių biudžetų reklamai. Kai vietos laikraštis ar radijo stotis paskelbia jūsų istoriją, tai suteikia patikimumo, kurio niekaip nepirksi už pinigus socialiniuose tinkluose.
Prisimenu, kaip prieš kelerius metus viena nedidelė Kauno rajono bendruomenė organizavo talką senajame parke. Jie išsiuntė kuklų pranešimą spaudai – vos puslapį teksto. Kitą dieną atvažiavo vietos televizijos žurnalistė, o po savaitės jų iniciatyva buvo paminėta net nacionaliniame laikraštyje. Rezultatas? Į kitą talką atėjo ne dvidešimt, o du šimtai žmonių. Štai kokia galia slypi gerai parašytame ir teisingai platintame pranešime.
Problema ta, kad daugelis bendruomenių aktyvistų mano, jog pranešimų spaudai rašymas – tai kažkas labai sudėtingo, reikalaujančio specialių žinių. Tiesą sakant, tai paprasčiau nei atrodo. Reikia tik suprasti keletą pagrindinių principų ir nebijoti bandyti.
Kas yra pranešimas spaudai ir kada jį siųsti
Pranešimas spaudai – tai ne reklama ir ne maldavimas, kad apie jus parašytų. Tai informacija, kuri gali būti įdomi visuomenei. Žurnalistai kasdien gauna dešimtis, o kartais ir šimtus pranešimų. Jūsų užduotis – parašyti tokį, kuris iškart patrauks dėmesį.
Vietos bendruomenėms vertingiausi momentai pranešimams siųsti yra šie: organizuojate renginį, kuris gali sudominti platesnius ratus; pasiekėte kokį nors svarbų rezultatą (pavyzdžiui, surinkote lėšų bendruomenės namams); pradėjote naują iniciatyvą, kuri sprendžia aktualią vietos problemą; norite atkreipti dėmesį į svarbią problemą, kuri liečia daugelį žmonių.
Bet ne kiekvienas įvykis vertas pranešimo spaudai. Jei jūsų bendruomenės valdybos posėdyje nusprendėte pakeisti susirinkimų laiką – tai tikrai ne naujiena. O jei tame posėdyje nusprendėte pradėti projektą, kuris padės vienišiems seniems žmonėms gauti pagalbą – štai jau visai kita istorija.
Svarbu suprasti, kad žurnalistai ieško istorijų, kurios turi žmogiškąjį elementą. Ne sausų faktų apie tai, kad „bendruomenė nusprendė”, o apie tai, kaip tai paveiks konkrečius žmones. Pavyzdžiui, ne „organizuojame edukacinį renginį apie atliekų rūšiavimą”, o „mokysime šeimas, kaip per metus sumažinti atliekų kiekį perpus ir sutaupyti pinigų”.
Pranešimo struktūra, kuri veikia
Geras pranešimas spaudai turi aiškią struktūrą, bet ji neturėtų atrodyti dirbtinė. Pradėkite nuo antraštės, kuri iškart pasako, kas nutiko ar kas vyks. Ne „Bendruomenės iniciatyva”, o „Šiauliuose kaimynai vienijasi prieš triukšmą: kuria pirmąją Lietuvoje ramybės zoną”.
Pirmas sakinys – tai svarbiausias sakinys. Jame turi būti atsakyta į pagrindinius klausimus: kas, ką, kada, kur ir kodėl. Pavyzdžiui: „Lapkričio 15 dieną Pilaitės bendruomenė pradeda unikalų projektą, kurio metu 50 savanorių per tris savaites sutvarkys apleistus kiemus ir sukurs bendruomenės sodą seniems žmonėms.”
Toliau plėtokite istoriją. Antrame ir trečiame paragrafe paaiškinkite, kodėl tai svarbu, kokią problemą sprendžiate, kas bus naudos. Čia galite įtraukti citatą – gyvą, žmogišką, ne biurokratinę. Ne „Mes džiaugiamės galėdami prisidėti prie bendruomenės gerovės”, o „Mano mama gyvena viena, jai sunku prižiūrėti kiemą. Žinau, kad tokių žmonių mūsų rajone – šimtai. Norime jiems padėti” – sako projekto iniciatorė Rasa Kazlauskienė.
Vidurinėje dalyje pateikite daugiau detalių: kaip gimė idėja, kas dalyvauja, kokie tikslai, galbūt kokia nors įdomi statistika ar faktai. Bet neperkraukite skaičiais – vienas kitas įsimintinas faktas veikia geriau nei lentelė su duomenimis.
Pabaigoje būtinai įtraukite kontaktinę informaciją. Nurodykite konkretų žmogų, jo telefoną ir el. paštą. Žurnalistai dažnai skambina iškart, todėl užtikrinkite, kad nurodytas asmuo būtų pasiekiamas ir galėtų aiškiai papasakoti apie iniciatyvą.
Rašymo stilius, kuris patraukia dėmesį
Rašydami pranešimą spaudai, pamirškite visą tą oficialųjį žargoną, kurį galbūt įpratote naudoti oficialiuose dokumentuose. Žurnalistai ieško gyvų istorijų, ne biurokratinių pranešimų. Vietoj „įgyvendinsime kompleksinį projektą, orientuotą į socialinę atskirtį mažinančias priemones” rašykite „padėsime vienišiems žmonėms rasti naujų draugų ir užsiėmimų”.
Naudokite trumpus sakinius. Ilgi, sudėtingi sakiniai su daugybe įterptinių konstrukcijų verčia skaitytoją (šiuo atveju – žurnalistą) prarasti minties giją. Jei sakinys netelpa į vieną kvėpavimą, kai jį skaitote garsiai – jis per ilgas.
Vengkite abstrakčių žodžių. Vietoj „gerovė”, „kokybė”, „efektyvumas” naudokite konkrečius dalykus. Ne „gerinsime gyvenimo kokybę”, o „įrengsime suoliukus, pasodinsime medžių, pastatysime vaikų žaidimo aikštelę”. Žmonės mąsto vaizdais, ne abstrakčiomis sąvokomis.
Emocijos – tai ne silpnybė, o stiprybė pranešime spaudai. Žinoma, nereikia perdėti ir rašyti melodramos, bet autentiškos emocijos daro istoriją gyvą. Jei kalbate apie problemą, kuri jaudina žmones – parodykite tą susirūpinimą. Jei švenčiate pergalę – leiskite jaustis tam džiaugsmui.
Vizualinė medžiaga: kodėl nuotraukos gali pakeisti viską
Pranešimas spaudai be nuotraukų šiandien – tai kaip kava be kofeino. Techniškai tai vis dar kava, bet kažko labai trūksta. Žurnalistai myli gautas nuotraukas, nes tai palengvina jų darbą. O vietos laikraščiams ir portalams, kurie neturi didelių redakcijų, kokybiškas vizualas gali būti lemiamas faktorius, ar jūsų istoriją paskelbti, ar ne.
Nebūtina samdyti profesionalaus fotografo. Šiuolaikiniai telefonai daro puikias nuotraukas, jei laikotės kelių paprastų taisyklių. Fotografuokite dieną, prie natūralios šviesos. Užfiksuokite žmones veikiant – ne pozuojančius su dirbtinėmis šypsenomis, o tikrai ką nors darančius. Jei rašote apie talką – nufotografuokite žmones su kastuvais, ne sustojamusius gražiai grupei.
Nuotraukose turi būti matomas žmogiškasis elementas. Viena bendruomenė man kartą atsiuntė pranešimą apie naują vaikų aikštelę. Prie pranešimo buvo pridėta nuotrauka… tuščios aikštelės. Jokių vaikų, jokių žmonių. Tiesiog įrenginiai. Kur kas geriau būtų buvę nufotografuoti vaikai, džiaugsmingai tyrinėjantys naują vietą.
Jei organizuojate renginį, apie kurį dar tik planuojate pranešti – padarykite kelias nuotraukas iš pasiruošimo. Žmonės kabinantys plakatus, ruošiantys erdvę, aptariantys detales. Tokios nuotraukos parodo, kad už renginio stovi tikri žmonės, tikras darbas.
Siunčiant nuotraukas, įsitikinkite, kad jos pakankamai didelės raiškos (bent 1-2 MB). Nuotraukos iš Facebook, suspaustos iki miniatiūrų, netinka spaudai. Ir visada prie nuotraukos pridėkite trumpą aprašymą – kas pavaizduota, kada ir kur fotografuota.
Kam ir kaip siųsti: kontaktų bazės kūrimas
Turite puikiai parašytą pranešimą, bet jei jį išsiųsite ne tiems žmonėms – jis tiesiog paskęs el. pašto jūroje. Vietos bendruomenių iniciatyvoms svarbiausia sutelkti dėmesį į vietos žiniasklaidą. Nacionaliniai portalai ir laikraščiai retai domisi vietinėmis istorijomis, nebent jos turi kažką išties unikalaus.
Pradėkite nuo savo miesto ar rajono laikraščių. Daugumoje Lietuvos savivaldybių yra bent vienas vietos leidinys. Suraskite jų kontaktus – paprastai redakcijos el. paštas yra paskelbtas leidinio svetainėje. Dar geriau – suraskite konkretų žurnalistą, kuris rašo apie bendruomenės gyvenimą, socialinius klausimus ar vietines naujienas.
Vietos radijo stotys – tai dar vienas puikus kanalas. Jos dažnai ieško vietinių istorijų, ypač jei galite pasiūlyti gyvą pokalbį. Kai siunčiate pranešimą radijui, pridėkite pastabą, kad esate pasirengęs atvykti į studiją ar duoti interviu telefonu.
Neužmirškite internetinių portalų, kurie specializuojasi vietinėse naujienose. Daugelyje miestų yra aktyvūs vietos portalai, kurie kartais net operatyvesni už tradicinius laikraščius. Jie mielai skelbia bendruomenių naujienas, nes tai generuoja susidomėjimą ir skaitomumą.
Sukurkite paprastą Excel lentelę su kontaktais: leidinio pavadinimas, žurnalisto vardas (jei žinote), el. paštas, telefonas, pastabos (pvz., „domisi socialinėmis temomis”). Šią bazę nuolat papildykite ir atnaujinkite. Kai išsiųsite pranešimą ir gaunate atsakymą ar publikaciją – pasižymėkite, kas reagavo. Tai padės ateityje.
Siųsdami pranešimą, elkitės profesionaliai, bet ne perdėtai oficialiai. El. laiško tema turėtų būti aiški ir konkreti: „Pranešimas spaudai: Pilaitėje kaimynai kuria bendruomenės sodą”. Ne tiesiog „Pranešimas” ar „Informacija”. Pačiame laiške – trumpas įžanginis sakinys, paskui pranešimo tekstas. Nuotraukas pridėkite kaip priedus arba pateikite nuorodą į jas (jei failai dideli).
Laikas ir dažnumas: kada spausti „siųsti”
Net puikiausias pranešimas spaudai gali likti nepastebėtas, jei išsiųsite jį netinkamu metu. Žurnalistai turi savo darbo ritmą, ir jį suprasti – tai jau pusė sėkmės.
Savaitės pradžia – pirmadienis ir antradienis – paprastai geriausi laikai siųsti pranešimus. Žurnalistai planuoja savaitės darbus, ieško temų. Penktadienį po pietų ar savaitgalį siųsti neverta – pranešimas tiesiog paskęs tarp kitų laiškų, kurie susikaups per savaitgalį.
Dienos metu geriausia siųsti ryte, iki 10-11 valandos. Žurnalistai paprastai pradeda dieną peržiūrėdami gautus pranešimus ir planuodami dienos darbą. Jei siųsite po pietų, jūsų pranešimas gali būti perskaitomas tik kitą dieną.
Jei pranešate apie būsimą renginį, siųskite pranešimą bent savaitę prieš. Idealus laikas – 7-10 dienų prieš įvykį. Tai duoda žurnalistams pakankamai laiko suplanuoti, ar jie galės atvykti. Per vėlyvas pranešimas (pvz., likus dviem dienoms) dažnai reiškia, kad žurnalistai jau turi kitų planų.
Po renginio taip pat verta siųsti pranešimą su nuotraukomis ir trumpu aprašymu, kas vyko. Kartais žurnalistai negali atvykti į renginį, bet mielai paskelbs informaciją su nuotraukomis vėliau. Tokį pranešimą siųskite iškart kitą dieną po renginio, kol tema dar šviežia.
Dėl dažnumo – nesiųskite pranešimų kas savaitę, nebent tikrai turite kas kartą naują, svarbią informaciją. Žurnalistai greitai prisimena, kas „šlamština” jų el. pašto dėžutes nereikšmingomis naujienomis. Geriau siųsti retai, bet kokybiškai. Keletas tikrai svarbių pranešimų per metus veiks geriau nei dešimt vidutiniškų.
Ką daryti po išsiuntimo: sekimas ir santykių kūrimas
Daugelis bendruomenių aktyvistų mano, kad jų darbas baigiasi paspaudus „siųsti”. Tiesą sakant, tai tik pradžia. Po kelių dienų, jei negavote jokio atsako ar nepastebėjote publikacijos, galite švelniai priminti apie save.
Paskambinkite redakcijai ar konkrečiam žurnalistui, kuriam siuntėte pranešimą. Ne reikalauti, kodėl nepaskelbė, o mandagiai paklausti, ar gavo pranešimą, ar reikia papildomos informacijos. Kartais pranešimai tiesiog pasimeta, o kartais žurnalistui reikia daugiau detalių, bet jis neturi laiko rašyti atgal.
Būkite pasiekiamas. Jei žurnalistas skambina ar rašo su klausimais – atsakykite kuo greičiau. Žurnalistai dirba su terminais, ir jei neatsakysite per kelias valandas, jie gali tiesiog pasirinkti kitą istoriją. Pranešime nurodykite tokį telefono numerį, kuris tikrai bus pasiekiamas.
Kai jūsų istorija paskelbiama – būtinai padėkokite žurnalistui. Trumpas el. laiškas su padėka ir nuoroda, kaip publikacija padėjo jūsų iniciatyvai, palieka gerą įspūdį. Žurnalistai taip pat žmonės, jie vertina pripažinimą. Be to, tai kuria santykį, kuris pravers ateityje.
Pasidalinkite publikacija savo socialiniuose tinkluose, svetainėje, bendruomenės grupėse. Pažymėkite leidinį ir žurnalistą (jei tai socialiniai tinklai). Tai ne tik parodo jūsų dėkingumą, bet ir padidina publikacijos pasiekiamumą, o žurnalistai ir redaktoriai tai pastebi ir vertina.
Jei jūsų pranešimas nebuvo paskelbtas – nepasiduokite. Galbūt tema nebuvo pakankamai aktuali būtent tuo metu, arba redakcija turėjo kitų prioritetų. Analizuokite, ką galėtumėte pagerinti kitą kartą. Galbūt antraštė buvo per nuobodi? Ar istorija neturėjo pakankamai žmogiškojo elemento? Mokykitės iš patirties.
Kai žodžiai virsta poelgiais: kaip pranešimas spaudai keičia bendruomenę
Grįžkime prie tos Kauno rajono bendruomenės, apie kurią minėjau pradžioje. Po to pirmojo sėkmingo pranešimo spaudai, jie suprato, kad turi galią ne tik tvarkyti parką, bet ir keisti požiūrį į bendruomenės aktyvumą. Per metus jie išsiuntė dar kelis pranešimus – apie sėkmingai suremontuotą autobusų stotelę, apie bendruomenės šventę, apie projektą, kurio metu jaunimas mokė senyvo amžiaus žmones naudotis išmaniaisiais telefonais.
Kiekvienas pranešimas atnešė ne tik publikaciją, bet ir naujų savanorių, naujų idėjų, kartais net paramos iš vietos verslo ar savivaldybės. Žiniasklaidos dėmesys suteikė jų iniciatyvoms legitimumo – žmonės matė, kad tai ne kažkokia keistų entuziastų grupelė, o rimta bendruomenės jėga.
Pranešimai spaudai – tai ne tik apie publiciškumą. Tai apie tai, kaip papasakojate savo bendruomenės istoriją. Kiekvienas pranešimas yra galimybė parodyti, kad jūsų bendruomenė gyva, aktyvi, kad joje vyksta svarbūs dalykai. Tai kviečia kitus prisijungti, įsijungti, tapti dalimi kažko didesnio.
Pradėkite nuo mažo. Parašykite vieną pranešimą apie tai, kas jums tikrai svarbu. Neieškokite tobulybės – ieškokite autentiškumo. Papasakokite istoriją taip, kaip ją papasakotumėte kaimynui per tvorą, tik šiek tiek struktūriau. Įtraukite žmonių vardus, jų žodžius, jų emocijas.
Ir atminkite: kiekviena didelė bendruomenė, kiekviena sėkminga iniciatyva kažkada pradėjo nuo vieno žmogaus, kuris nebuvo tikras, ar jo žodžiai bus išgirsti. Bet jis vis tiek pabandė. Jūsų bendruomenės istorija verta būti papasakota. Žurnalistai ieško tokių istorijų. Jums tik reikia padėti jiems jas rasti.
