Kodėl jūsų pranešimas spaudai lieka nepastebėtas?
Kiekvieną dieną žurnalistai gauna dešimtis, o kartais ir šimtus pranešimų spaudai. Dauguma jų keliauja tiesiai į šiukšliadėžę, net neatidarę. Skaudu? Tikrai. Bet tai realybė, su kuria susiduria kiekvienas, bandantis pritraukti žiniasklaidos dėmesį.
Problema ne ta, kad žurnalistai būtų pikti ar nesuinteresuoti jūsų istorija. Paprasčiausiai jie skęsta informacijos sraute ir turi laiko tik tam, kas tikrai verta dėmesio. Jūsų užduotis – išsiskirti iš minios ir parodyti, kodėl būtent jūsų istorija nusipelno būti papasakota.
Vietos žiniasklaida turi savo specifiką. Ji ieško istorijų, kurios būtų aktualios konkrečiai bendruomenei, turėtų vietinį kontekstą ir rezonuotų su skaitytojų, klausytojų ar žiūrovų interesais. Tai ne nacionaliniai portalai, kur reikia sensacijos – čia svarbu, kaip jūsų naujiena paliečia paprastų žmonių gyvenimą.
Kas iš tiesų sudaro gerą pranešimą spaudai
Užmirškite tuos šablonus, kuriuos rasite internete ieškodami „pranešimo spaudai pavyzdys”. Dauguma jų skamba kaip robotų rašyti tekstai, pilni korporatyvinio žargono ir tuščių frazių. Žurnalistams tai nuobodu.
Geras pranešimas spaudai pradedamas nuo stipraus, intriguojančio pavadinimo. Ne tokio kaip „UAB ‘Mūsų įmonė’ praneša apie naują produktą”, o tokio, kuris iš karto pasakytų, kodėl tai svarbu. Pavyzdžiui: „Kauno senjorų centras įveda nemokamus skaitmeninio raštingumo kursus – tikisi apmokyti 500 žmonių”.
Pirmasis sakinys turi atsakyti į pagrindinius klausimus: kas, ką, kada, kur ir kodėl tai svarbu. Žurnalistas per pirmąsias 10 sekundžių nusprendžia, ar verta skaityti toliau. Jei pradėsite nuo „Džiugu pranešti…” ar „Su pasididžiavimu skelbiame…” – pralaimėjote.
Tekstas turi būti glaustus. Idealus ilgis – vienas A4 puslapis, maksimum pusantro. Jei negalite sutalpinti savo žinios į tokį tūrį, greičiausiai pats neturite aiškios idėjos, ką norite pasakyti. Žurnalistai neturi laiko skaityti romanų – jiems reikia greitai suprasti esmę ir nuspręsti, ar tai verta tolesnio tyrimo.
Kaip rasti tikrą istoriją savo naujienoje
Štai kur dauguma suklysta. Jie mano, kad pranešimas spaudai turėtų būti apie juos, jų įmonę ar produktą. Ne. Pranešimas spaudai turėtų būti apie istoriją, kuri domintų žmones.
Tarkime, atidarote naują kavinę. Pranešimas „Nauja kavinė Vilniuje” – niekas nesusidomės, nes kavinių atsidaro kasdien. Bet jei jūsų kavinė įdarbina žmones su negalia ir jiems sudaro pritaikytas darbo vietas, tai jau istorija. Arba jei jūsų kavinėje naudojate tik vietinių ūkininkų produktus ir galite papasakoti konkrečių žmonių istorijas – tai irgi kampas, kuris gali sudominti.
Ieškokite žmogiškojo elemento. Skaičiai ir faktai svarbūs, bet jie turi būti susieti su tikrais žmonėmis ir jų patirtimi. Jei organizuojate renginį, nerašykite tik apie programą – papasakokite, kam tai svarbu, kieno gyvenimą tai pakeistų.
Vietos žiniasklaidai ypač aktualios šios temos: bendruomenės iniciatyvos, vietos problemų sprendimai, žmonių sėkmės istorijos, neįprasti įvykiai, tradicijų išsaugojimas, inovacijos, kurios daro tiesioginį poveikį gyventojams. Jei galite savo naujieną susieti su viena iš šių temų – jūsų šansai išaugti.
Techninis pranešimo spaudai paruošimas
Formatas turi būti paprastas ir profesionalus. Naudokite įprastą šriftą (Arial ar Times New Roman, 11-12 dydžio), aiškią struktūrą ir pakankamus tarpus tarp pastraipų. Dokumentą išsaugokite PDF formatu, kad išlaikytumėte formatavimą, arba tiesiog įklijuokite tekstą į el. laiško tekstą.
Viršuje visada nurodykite aiškią antraštę „PRANEŠIMAS SPAUDAI” ir datą. Įtraukite kontaktinę informaciją – vardą, pavardę, telefoną ir el. paštą asmens, kuris gali nedelsiant atsakyti į klausimus. Tai labai svarbu, nes žurnalistai dažnai dirba su griežtais terminais ir negali laukti atsakymo dieną ar dvi.
Jei turite citatas, įtraukite jas į tekstą. Bet ne dirbtines, kurios skamba kaip reklaminiai šūkiai. Tikros citatos turėtų skambėti taip, kaip žmogus iš tiesų kalbėtų. Pavyzdžiui, vietoj „Esame nepaprastai sužavėti galimybe prisidėti prie bendruomenės gerovės” geriau „Matome, kad žmonėms tai reikalinga, ir džiaugiamės galėdami padėti”.
Nuotraukos gali labai padidinti jūsų šansus. Pridėkite vieną ar dvi kokybiškų nuotraukų, kurios iliustruoja jūsų istoriją. Bet ne korporatyvinių, pozuojančių žmonių prie sienos nuotraukų – tikrų, gyvų kadrų iš veiklos. Nuotraukas siųskite atskirais failais, ne įterptomis į dokumentą, ir įsitikinkite, kad jų rezoliucija pakankama spaudai (bent 1MB dydžio).
Kada ir kaip siųsti pranešimą
Laikas turi reikšmę. Geriausias metas siųsti pranešimus spaudai – antradienį, trečiadienį ar ketvirtadienį, 9-11 val. ryto. Pirmadieniais žurnalistai grįžta po savaitgalio ir turi daug sukaupusių darbų. Penktadieniais jau galvoja apie savaitgalį. Anksčiau nei 9 val. ryto – dar neperskaitė el. pašto, vėliau nei 11 val. – jau įsitraukę į dienos darbus.
Jei jūsų naujiena susijusi su konkrečiu įvykiu, siųskite pranešimą bent savaitę iš anksto. Žurnalistai planuoja savo darbą ir negali staiga viską mesti dėl jūsų įvykio. Jei tai skubus pranešimas apie įvykį, kuris jau įvyko, siųskite nedelsiant – bet tokiu atveju jūsų pranešimas turi būti ypač stiprus ir aktualus.
El. laiško tema turi būti konkreti ir intriguojanti. Ne „Pranešimas spaudai”, o „Kvietimas: nemokama teisinė pagalba Kauno seniūnijose nuo lapkričio”. Žurnalistai gauna šimtus laiškų, ir jūsų tema turi išsiskirti.
Asmeninis kreipimasis veikia geriau nei masiniai laiškai. Jei galite, išsiaiškinkite konkretaus žurnalisto, kuris rašo jūsų tematika, vardą ir kreipkitės į jį asmeniškai. Parodykite, kad skaitote jo darbus ir suprantate, kodėl būtent jam tai galėtų būti įdomu.
Kaip sudaryti vietos žiniasklaidos kontaktų sąrašą
Neužtenka surasti redakcijos bendrą el. paštą ir siųsti ten. Turite žinoti, kas konkrečiai rašo apie jūsų sritį. Vietos laikraščiuose ir portaluose paprastai yra skirtingi žurnalistai, atsakingi už skirtingas temas – švietimą, verslą, kultūrą, socialines problemas.
Pradėkite nuo to, kad kelias savaites stebėkite vietos žiniasklaidą. Skaitykite straipsnius jūsų tematika ir žymėkitės autorių vardus. Ieškokite jų kontaktų redakcijos svetainėse arba socialiniuose tinkluose – daugelis žurnalistų aktyviai naudoja Twitter ar Facebook ir ten nurodo savo el. paštus.
Sukurkite Excel lentelę su šia informacija: žiniasklaidos priemonės pavadinimas, žurnalisto vardas ir pavardė, el. paštas, telefono numeris (jei pavyko rasti), tematika, kurią dengia, pastabos (pavyzdžiui, apie kokius panašius įvykius jis rašė). Šis sąrašas taps jūsų brangiausiu įrankiu.
Vietos žiniasklaidos sąrašas turėtų apimti: vietinį laikraštį, vietos naujienų portalus, vietos radijo stotis, televizijos kanalus (jei yra), bendruomenės žurnalus, aktyvius vietos blogus ar influencerius, kurie rašo apie vietos naujienas. Nepamirškite ir nacionalinių žiniasklaidos priemonių, kurios turi vietinių naujienų skyrius.
Ką daryti po pranešimo išsiuntimo
Daugelis mano, kad darbas baigiasi išsiuntus pranešimą. Iš tiesų jis tik prasideda. Po 2-3 dienų, jei negavote jokio atsako, galite švelniai priminti apie savo pranešimą. Bet ne masiniu laišku – asmeniškai, trumpai, nepersistengdami.
Pavyzdžiui: „Labas, Jonai, prieš kelias dienas siunčiau informaciją apie [trumpai tema]. Suprantu, kad esi užsiėmęs, bet jei tau tai įdomu ir norėtum daugiau informacijos ar galimybės pasikalbėti su [ekspertu/dalyviais], mielai organizuosiu. Ačiū!”
Jei žurnalistas parodo susidomėjimą, būkite maksimaliai naudingas. Atsakykite greitai, pateikite papildomos informacijos, pasiūlykite interviu galimybes, nuotraukas, statistiką – viską, kas gali padėti jam parašyti gerą straipsnį. Žurnalistai įsimena tuos, su kuriais lengva ir efektyvu dirbti, ir ateityje greičiau kreipsis į jus.
Jei jūsų istorija buvo paskelbta, būtinai padėkokite žurnalistui. Pasidalinkite straipsniu socialiniuose tinkluose (pažymėdami autorių), parašykite trumpą padėkos laišką. Tai kuria ilgalaikius santykius, kurie bus naudingi ateityje.
Jei nepavyko – nepasiduokite. Galbūt jūsų istorija nebuvo pakankamai stipri, galbūt laikas buvo netinkamas, galbūt tą dieną buvo svarbesnių naujienų. Analizuokite, ko galėjote nepamatyti, ir bandykite kitą kartą su geresniu kampu ar stipresne istorija.
Kaip paversti vieną pranešimą ilgalaike žiniasklaidos strategija
Vienas pranešimas spaudai – tai tik taškas. Jei norite nuoseklaus žiniasklaidos dėmesio, reikia mąstyti strategiškai. Sukurkite metinį planą, kada ir apie ką galėtumėte informuoti žiniasklaidą.
Pagalvokite apie savo organizacijos ar verslo veiklos ciklą. Galbūt kas ketvirtį turite įdomių rezultatų? Galbūt tam tikru sezonu vyksta aktyvesnė veikla? Galbūt artėja jūsų organizacijos jubiliejus? Visa tai gali būti progos bendrauti su žiniasklaida.
Bet ne kiekvienas pranešimas turi būti apie jus. Galite teikti ekspertines nuomones aktualiais klausimais, siūlyti komentarus apie vietos įvykius, dalyvauti diskusijose. Taip tampate patikimu informacijos šaltiniu, ir žurnalistai patys pradės kreiptis į jus.
Stebėkite, kas vyksta jūsų bendruomenėje ir kaip galite prisidėti prie aktualių diskusijų. Jei vietos bendruomenė diskutuoja apie parkų priežiūrą, o jūsų organizacija užsiima aplinkosauga, tai puiki proga pasiūlyti savo įžvalgas ar iniciatyvą. Aktualumas – raktas į žiniasklaidos dėmesį.
Nebijokite eksperimentuoti su formatais. Kartais vietoj tradicinio pranešimo spaudai galite pasiūlyti ekskluzyvų interviu, organizuoti spaudos konferenciją (jei tema tikrai to verta), pakviesti žurnalistus į užkulisius ar renginį. Įvairovė padeda išlaikyti susidomėjimą.
Kai žodžiai virsta ryšiais ir rezultatais
Darbas su vietos žiniasklaida – tai maratonas, ne sprintas. Pirmieji jūsų pranešimai gali būti ignoruojami, ir tai normalu. Bet kiekvienas išsiųstas pranešimas, kiekviena sąveika su žurnalistu, kiekviena gerai papasakota istorija kaupia jūsų patirtį ir reputaciją.
Svarbiausias dalykas – nuoširdumas ir vertė. Nesiųskite pranešimų tik dėl to, kad reikia kažką siųsti. Siųskite tada, kai tikrai turite ką pasakyti, kas būtų įdomu ir naudinga jūsų bendruomenei. Žurnalistai tai pajunta ir įvertina.
Atminkite, kad žurnalistai nėra jūsų priešai ar kliūtys. Jie ieško gerų istorijų, o jūs galite būti tas, kuris jas teikia. Kai suprasite šį abipusį naudingumą ir pradėsite mąstyti ne „kaip gauti publikaciją”, o „kaip padėti žurnalistui rasti gerą istoriją”, viskas pasikeis.
Pradėkite nuo mažo – vieno gerai parašyto pranešimo, vieno asmeninio kontakto, vienos tikros istorijos. Stebėkite rezultatus, mokykitės iš klaidų, tobulinkite procesą. Su laiku pastebėsite, kad žiniasklaidos dėmesys tampa ne siekiamu tikslu, o natūralia jūsų veiklos dalimi. Ir būtent tada žinote, kad pavyko – jūsų istorijos vertos būti pasakojamos, ir žmonės nori jas girdėti.
