Kodėl pranešimai spaudai vis dar veikia vietos lygmeniu
Žinot ką? Daugelis žmonių mano, kad pranešimai spaudai – tai kažkoks senovinis įrankis, kurį naudoja tik didžiulės korporacijos su milžiniškais biudžetais. Bet tai absoliuti nesąmonė! Vietos bendruomenėse pranešimai spaudai veikia kaip raketa – ir tai ne metafora, tai tikra realybė, kurią pats esu matęs veikiant šimtus kartų.
Vietos žurnalistai ALKSTA turinio. Jie turi užpildyti savo svetaines, laikraščius, radijo laidas. O jūs, kaip tinklaraštininkas ar vietos aktyvistas, turite istorijas, kurios jiems įdomios. Tai puikus mainų sandoris, kuriame laimi visi – jūs gaunate matomumą, o žurnalistai gauna paruoštą medžiagą, kurią gali panaudoti.
Vietos žiniasklaida yra daug prieinamesė nei nacionalinė. Kai rašote apie savo bendruomenės įvykį, vietos laikraštis ar radijas tikrai atkreips dėmesį. Jie nori rašyti apie tai, kas vyksta jų skaitytojų kieme – ir tai jūsų didžiulė galimybė!
Kas iš tiesų sudaro gerą pranešimą spaudai
Gerai, dabar pereikime prie esmės. Pranešimas spaudai nėra esė, ne tinklaraščio įrašas ir tikrai ne reklama. Tai žurnalistinio stiliaus tekstas, kuris pateikia informaciją taip, kaip ją pateiktų pats žurnalistas.
Pirmiausia – antraštė turi būti kaip smūgis į nosį (geru būdu!). Ne „Mūsų organizacija skelbia naujieną”, o „Šiauliuose startuoja nemokamos programavimo pamokos vaikams iš mažas pajamas turinčių šeimų”. Matote skirtumą? Antroji antraštė iškart sako KAS, KUR ir KAM tai svarbu.
Pirmasis paragrafas – tai viskas. Jei žurnalistas neperskaitys toliau, šis paragrafas turi pasakyti visą istoriją. Čia pritaikome klasikinę 5W+H formulę:
- Kas vyksta?
- Kas tai organizuoja?
- Kur tai vyks?
- Kada?
- Kodėl tai svarbu?
- Kaip žmonės gali dalyvauti?
Pavyzdžiui: „Šiaulių technologijų klubas šį šeštadienį, spalio 15 d., 10 val., Saulės gimnazijoje pradeda nemokamų programavimo pamokų ciklą 20-čiai vaikų iš socialiai pažeidžiamų šeimų, siekdamas sumažinti skaitmeninę atskirtį bendruomenėje.”
Bum! Viskas pasakyta. Dabar galite plėtoti detales.
Struktūra, kuri veikia kaip laikrodis
Pranešimo spaudai struktūra nėra sudėtinga, bet ji turi būti GRIEŽTAI laikomasi. Žurnalistai gauna dešimtis pranešimų per dieną, ir jei jūsų pranešimas neatrodo profesionaliai, jis tiesiog bus ignoruojamas.
Viršuje – kontaktinė informacija. Ir tai reiškia ne jūsų el. paštą apačioje mažyčiu šriftu. Tai reiškia aiškiai matomą sekciją su užrašu „KONTAKTAI ŽINIASKLAIDAI” ir tikru žmogumi, kuris atsakys į skambutį. Įrašykite vardą, telefoną, el. paštą. Ir būkite pasirengę atsakyti – jei žurnalistas skambina 16 val., o jūs neatsiliepia, jis tiesiog eis prie kitos istorijos.
Data ir vieta. „Skelbimo data: 2024-10-10, Šiauliai” – paprasta, bet būtina.
Antraštė ir pirmas paragrafas – jau aptarėme.
Citatos – tai jūsų slaptas ginklas. Žurnalistai MYLI citatų. Tai jiems sutaupo darbo. Įtraukite 2-3 citatas iš skirtingų žmonių – organizacijos vadovo, dalyvio, gal net eksperto. Bet čia yra trikis: citatos turi skambėti natūraliai, kaip tikri žmonės kalba, ne kaip verslo plano ištrauka.
Blogai: „Ši iniciatyva yra strategiškai svarbi mūsų organizacijos misijai stiprinti bendruomenės sanglaudą.”
Gerai: „Matome, kaip vaikai šviečia, kai pirmą kartą sukuria savo pirmąją programą. Tai keičia jų požiūrį į technologijas – jos tampa ne tik pramoga, bet ir įrankis kurti,” – sako projekto koordinatorė Rasa Petraitienė.
Fono informacija. Pabaigoje įtraukite trumpą sekciją apie savo organizaciją ar tinklaraštį – 2-3 sakiniai, ne daugiau.
Klaidos, kurios užmuša jūsų pranešimą dar prieš jį perskaitant
Pasiruošę sužinoti, ką darau VISADA, kai redaguoju pradedančiųjų pranešimus spaudai? Šalinau reklamines frazes. „Geriausias”, „unikaliausias”, „nepakartojamas” – visa tai turi išnykti. Pranešimas spaudai yra naujiena, ne reklama.
Kita mirtina nuodėmė – per daug žargono ar specialios terminijos. Rašote apie technologijų renginį? Puiku, bet paaiškinkite terminus taip, kad jūsų močiutė suprastų. Žurnalistas gali būti specialistas, o gali būti ne – rašykite visiems.
Trečia problema – per ilgas tekstas. Pranešimas spaudai neturėtų viršyti vieno puslapio. Maksimumas – 400-500 žodžių. Jei negalite sutalpinti savo žinios į 500 žodžių, jūsų žinia tikriausiai nėra pakankamai aiški net jums patiems.
Ir dar viena: gramatikos klaidos. Vieną rašybos klaidą gal ir atleis, bet jei jūsų tekstas pilnas klaidų, tai rodo neprofesionalumą. Naudokite rašybos tikrinimo įrankius, paprašykite kito žmogaus perskaityti prieš siunčiant.
Kur ir kaip platinti savo pranešimą
Turite puikų pranešimą spaudai. Dabar kas? Nesiunčiate jo atsitiktinai į pirmą Google rezultatuose atsiradusį el. paštą!
Sudarykite žiniasklaidos kontaktų sąrašą. Tai yra jūsų aukso kasykla. Vietos laikraščiai, radijo stotys, internetiniai portalai, net aktyvūs vietos tinklaraštininkai – visi jie potencialūs jūsų pranešimo gavėjai.
Bet čia svarbu: nerašykite bendro el. pašto tipo „[email protected]”. Raskite konkretų žurnalistą, kuris rašo apie jūsų temą. Jei rašote apie švietimą, raskite švietimo temų žurnalistą. Tai padidina jūsų šansus būti pastebėtiems 10 kartų.
Siųskite tinkamu laiku. Antradienį-ketvirtadienį, 9-11 val. ryto – tai geriausias laikas. Pirmadieniais žurnalistai užversti savaitgalio medžiaga, penktadieniais jau galvoja apie savaitgalį. O 16 val. jūsų el. laiškas tiesiog paskęs kitų laiškų jūroje.
Temos eilutė el. laiške turi būti konkreti. Ne „Pranešimas spaudai”, o „PRANEŠIMAS SPAUDAI: Šiauliuose startuoja nemokamos programavimo pamokos vaikams (spalio 15 d.)”. Žurnalistas iš karto mato, ar tai aktualu jam.
Pridėkite pranešimą ir kaip el. laiško tekstą, ir kaip PDF priedą. Kai kurie žurnalistai mėgsta vieną formatą, kiti – kitą. Kodėl turėtumėte jiems apsunkinti gyvenimą?
Kaip sekti rezultatus ir tobulėti
Išsiuntėte pranešimą. Dabar kas? Sėdite ir laukiate? Ne!
Sekimas yra raktas. Po 2-3 dienų galite švelniai priminti apie savo pranešimą. Bet čia reikia fineso. Ne „Ar gavote mano pranešimą?”, o „Sveiki, norėjau pasidalinti papildoma informacija apie renginį, kuris vyks šį šeštadienį – ar būtų įdomu pakalbėti?”
Stebėkite, kas publikuoja jūsų istorijas. Jei vietos portalas paskelbė jūsų naujieną – PASIDALINKITE ja socialiniuose tinkluose! Pažymėkite portalą, padėkokite. Žurnalistai tai pastebi ir kitą kartą bus labiau linkę publikuoti jūsų medžiagą.
Kurkite santykius, ne tik siunčiate pranešimus. Komentavimas žurnalistų straipsniuose (konstruktyviai!), pasidalinimas jų darbais, pasiūlymas būti ekspertu jų temomis – visa tai kuria ilgalaikius santykius.
Ir svarbiausia – analizuokite, kas veikia. Kurie pranešimai buvo publikuoti? Kokios temos sulaukė daugiausia dėmesio? Kurie žurnalistai reagavo? Tai duomenys, kurie padės jums tobulėti.
Papildomi įrankiai ir triukai, kurie pakels jus į kitą lygį
Norite išsiskirti? Štai keletas pažangesnių taktikų.
Pridėkite vizualinę medžiagą. Nuotraukos, infografikos, net trumpi video – visa tai padidina jūsų pranešimo patrauklumą. Bet įsitikinkite, kad turite teises naudoti tą medžiagą ir kad ji aukštos kokybės. Neryškios telefonu darytų nuotraukų niekas nenaudos.
Sukurkite medijos rinkinį (media kit). Tai papildomas dokumentas su daugiau informacijos, nuotraukų, statistikos. Ne visi žurnalistai jį naudos, bet tiems, kurie nori gilesnės istorijos, tai bus aukso vertės.
Pasiūlykite eksklyvumą. Jei turite tikrai didelę naujieną, galite pasiūlyti vienam žurnalistui ar leidiniui eksklyvią teisę pirmam paskelbti istoriją. Mainais jie gali skirti jums daugiau dėmesio ir erdvės.
Naudokite įvykių kalendorius. Daugelis vietos portalų turi bendruomenės įvykių kalendorius. Įtraukite savo renginius ten – tai papildomas matomumo šaltinis.
Ir dar vienas triukas: sezoninis planavimas. Jei jūsų renginys rugsėjį, pradėkite platinti pranešimus jau rugpjūčio pabaigoje. Žurnalistai planuoja savo turinį iš anksto, ypač spausdintiniai leidiniai.
Kai pranešimas tampa judėjimu: ilgalaikė strategija
Štai kur tampa įdomu. Vienas pranešimas spaudai – tai gerai. Bet nuosekli pranešimų spaudai strategija – tai jau judėjimas.
Planuokite savo komunikaciją iš anksto. Jei organizuojate kasmetinį renginį, turite bent 3-4 pranešimų galimybes: renginio anonsas, dalyvių registracijos startas, įdomūs dalyviai ar programos, rezultatai po renginio. Kiekvienas pranešimas – nauja galimybė patekti į žiniasklaidą.
Kurkite istorijų seriją. Jei jūsų tinklaraštis apie vietos verslą, galite kas mėnesį siųsti pranešimus apie įdomius vietos verslininkus. Žurnalistai pradės laukti jūsų medžiagos.
Reaguokite į aktualijas. Kai nacionalinėje žiniasklaidoje kalbama apie temą, kuri susijusi su jūsų veikla, pasiūlykite vietos kampą. Jei nacionalinėje žiniasklaidoje kalba apie skaitmeninę atskirtį, o jūs darote su tuo susijusį projektą vietos bendruomenėje – tai puiki proga pasiūlyti vietos istoriją.
Ir štai kas nuostabu: kuo daugiau jūsų istorijų publikuojama, tuo lengviau tampa gauti publikacijų ateityje. Žurnalistai pradeda jus atpažinti kaip patikimą šaltinį. Jie patys pradeda jums skambinti, kai jiems reikia komentarų ar idėjų.
Taip, pradžioje gali būti sunku. Pirmi keli pranešimai gali būti ignoruojami. Bet nepasidavus, tobulėjant, mokantis iš klaidų – rezultatai ateina. Mačiau tinklaraštininkus, kurie pradėjo nuo nulio ir per metus tapo reguliariais vietos žiniasklaidos šaltiniais. Jie neturėjo jokių ypatingų ryšių ar biudžetų – tik nuoseklumą, kokybę ir supratimą, kaip veikia žiniasklaida.
Taigi, kas jus stabdo? Turite istoriją, turite bendruomenę, turite viską, ko reikia. Dabar tik reikia to pirmojo pranešimo spaudai. Ir žinote ką? Jis nebus tobulas. Bet jis bus pradžia. O pradžia – tai viskas.
