Tai, ką matome kiekvieną rytą
Atidarai telefoną, perskaitai kelias antraštes apie Kauną – ir jau turi nuomonę apie miestą, kuriame gyveni. Apie tai, kas vyksta, kas kalta, kas gerai. Šis procesas atrodo natūralus, bet jame yra daugiau sluoksnių, nei paprastai pastebime.
Kauno naujienų portalai – tiek didieji, tiek mažesni vietiniai – kasdien priima šimtus sprendimų: ką rašyti, kaip pavadinti, kur dėti, kiek laiko laikyti viršuje. Kiekvienas iš tų sprendimų kažką formuoja.
Algoritmas nėra neutralus
Dalis portalų jau seniai dirba pagal logiką, kurią diktuoja ne redaktorius, o paspaudimų skaičius. Straipsnis apie eismo įvykį Vilijampolėje gaus daugiau dėmesio nei straipsnis apie miesto biudžeto perskirstymą – ne todėl, kad pirmasis svarbesnis, o todėl, kad žmonės jį atidaro greičiau.
Tai nėra sąmokslas. Tai tiesiog sistema, kuri optimizuoja save pagal tai, kas veikia trumpuoju laikotarpiu. Problema ta, kad ilgainiui skaitytojas pradeda manyti, jog miestas iš tiesų yra toks, kokį mato ekrane – pilnas konfliktų, skandalų ir skubių situacijų.
Redakcinis pasirinkimas – subtilesnė jėga
Algoritmai – tik dalis istorijos. Redakcinis pasirinkimas veikia kitaip, bet ne mažiau reikšmingai. Kuris rajono aktyvistas bus cituojamas? Kuris savivaldybės sprendimas sulauks kritinio žvilgsnio, o kuris – tik informacinio pranešimo? Kokios istorijos apskritai nebus parašytos?
Kaune, kaip ir bet kuriame kitame mieste, yra temų, kurios retai patenka į naujienų srautą – ne dėl to, kad jos nesvarbios, o dėl to, kad jos sudėtingos, reikalauja laiko ir nelabai tinka trumpam formatui. Socialinė atskirtis, lėti struktūriniai pokyčiai, bendruomenių, kurios neturi balso viešojoje erdvėje, istorijos – visa tai dažnai lieka paraštėse.
Ko mes nematome – ir kodėl tai svarbu
Žiniasklaidos tyrinėtojai jau seniai kalba apie vadinamąjį agenda-setting efektą – žiniasklaida ne visada pasako, ką galvoti, bet labai dažnai pasako, apie ką galvoti. Kauno atveju tai reiškia, kad miesto gyventojų suvokimas apie savo miestą yra iš dalies konstruktas – sudėtas iš to, ką portalai nusprendė rodyti.
Tai nereiškia, kad reikia nustoti skaityti vietines naujienas. Bet verta retkarčiais stabtelėti ir paklausti: kokio Kauno aš nematau? Kas čia nevyksta pagal naujienų logiką, bet vyksta pagal gyvenimo logiką?
Vietoj pabaigos – klausimas, kurį verta pasilikti
Informacijos aplinka, kurioje gyvename, nėra duotybė. Ji yra rezultatas – sprendimų, interesų, įpročių ir kartais tiesiog skubotumo. Kauno naujienų portalai daro svarbų darbą, ir daugelis žurnalistų jį daro sąžiningai. Bet sistema, kurioje jie dirba, turi savo logiką, kuri ne visada sutampa su tuo, ko reikia skaitytojui ar miestui.
Galbūt svarbiausia, ką galime padaryti kaip skaitytojai – tai nepamiršti, kad tai, ką matome, yra tik vienas iš galimų miesto veidų. Ne visas miestas.
