

Štai ir vėl Meškučių grupės vaikučiai vakaroja. Kokią paslaptį šiandien slėpė dėžutės? Atidarę jas, pamatė konstravimui skirtas priemones. Tačiau patiems su šia veikla susidoroti sunkoka. Į pagalbą nuotoliniu būdu atskubėjo “elnias”. Visi, vadovaujami didingo miško žvėries, kibo dirbti. Įdomu, bet sunku. Todėl darbą vieni nutarė baigti namie, kiti rytoj darželyje. AČIŪ Henriko tėčiui Mariui už puikų bendravimą su vaikučiais. Lauksime kitų tokių susitikimų!
Prasidėjo adventas… Sekant krikščioniška tradicija, per adventą dera nesilinksminti, nerengti vakarėlių ir švenčių – daugiau laiko skirti ramiam bendravimui, džiaugsmingui laukimui. ,,Meškučių” grupės vaikučiai susirinko ramiai praleisti šį niūrų gruodžio 4-osios žiemos vakarą ir pamąstyti, kas gi slepiasi ,,namelyje”? Pasirodo, jame apsigyveno ,,mįslių herojai”. Mįsles įminti buvo nelengva, todėl išėmę iš dėžutės žaisliuką, be vargo pasakydavo atsakymą. Labai jau smalsu buvo, kas toje dėžutėje slepiasi. Greit prabėgo šiltas ir jaukus vakaras. Bet vaikams dar knieti sužinoti, kas gi slepiasi kitose dėžutėse?
Baigiasi metai, grįžta saulė… Artėja pati svarbiausia metų šventė. Daug paslapties, grožio, džiaugsmo, dovanų, dėmesio vienas kitam. Šventės laukimas toks pat svarbus kaip ir pati šventė. Tai tikrai nuostabus laikas, skirtas ne liūdesiui, bet įvairiems geriems darbams, prasmingam bendravimui… Advento susikaupimas, laukimas, šventinės nuotaikos kūrimas lydi lopšelio-darželio ,,Varpelis“ vaikučius…Tad pabūkime šiltai ir jaukiai, gražaus Advento, ramaus Šv. Kalėdų laukimo!
Visą šią savaitę lopšelio-darželio bendruomenė dalyvavo žibintų projekte „Magiška žibintų šviesa nušvieskime kelią”. Šį projektą organizavo ikimokyklinio ugdymo mokytojos Lina Dagilienė, Dalia Damašauskienė ir muzikos mokytoja Rita Tumosienė. Kiekvieną dieną pedagogės su savo ugdytiniais grupėse kūrybiškai dekoravo žibintus, mokėsi eilėraščių, sekė pasaką apie žibintą, kurį pagrobė varna. Jo ieškoti padėjo voriukai ir nykštukai, o surado – pelėda! Vaikai sekdami pasaką dainavo, grojo, improvizavo. Taip pat ant šviesos stalų dėliojo žibintų ornamentus, tamsoje skambant muzikai su žibintuvėliais šoko šviesos šokį… Žibintų projektas baigėsi, bet vakaro tamsoje judantys žiburėliai sukūrė nuostabią nuotaiką. Į namus visi išsiskirstė su šilumos, bendrumo ir vidinės šviesos pojūčiu, kuris lydės visus iki kitos šventės – iki Šv. Kalėdų!
Kiekvienos dienos pradžia yra svarbi – kaip prasideda rytas, tokia gali būti ir diena. Kokia būna diena – tokia gali būti ir savaitė. Kokia savaitė – toks mėnuo… Voveraičių grupės vaikučių rytai daug žadantys… O kaip prasideda jūsų rytas?
Kartais atrodo, kad mes pasimetėme laike – sakytum, visai neseniai dar džiaugėmės vasariška rugsėjo šiluma, pirmaisiais geltonais lapais… Ir štai lapkritis jau įpusėjo, už lango lietus, niūrūs debesys, vis tamsėjantys vakarai… Ko mes norėtume iš gamtos lapkričio vidury? Saulės?
Taip, ji gali pasirodyti, tik nekils taip aukštai, kaip vasarą, nebus tokia šviesi ir skaisti. Saulė visada laukiama, ji dovanoja gerą nuotaiką ir mumyse pasėja gerumo trupinius. Kuo galima „gydyti“ tamsos sukurtą nuotaiką ir liūdesį? Kai kas sako, kad saulę pakeisti galima uždegus ryškias šviesas… Mažieji varpeliukai žino, ieško ir randa tai, kas suteikia džiaugsmą. Veiksmingiausiai šių dienų nykumą išsklaido bendravimas su draugais, miego, mitybos režimo laikymasis, užsiėmimas malonia veikla, atrandami nauji pomėgiai…