Informacija, kuri „atsitiktinai” pasirodo tavo ekrane
Atidarai rytinę kavą, spustelėji mėgstamą Kauno naujienų portalą ir per penkias minutes jau žinai, kas nutiko Laisvės alėjoje, koks skandalas vyksta savivaldybėje ir kodėl vėl kažkas nori statyti dar vieną prekybos centrą. Atrodo natūralu. Atrodo, kad tai tiesiog naujienos. Bet čia prasideda įdomiausia dalis.
Tai, ką matai, nėra atsitiktinumas. Tai – sprendimų grandinė, kurioje dalyvauja ir žmonės, ir algoritmai, ir pinigai.
Redaktorius vs. robotas: kas iš tikrųjų sprendžia?
Kauno naujienų portalai – tiek didieji, tiek mažesni vietiniai – dirba pagal dvigubą logiką. Viena vertus, yra redakcinis pasirinkimas: žurnalistas nusprendžia, kokia tema verta dėmesio, kokį kampą pasirinkti, kieno komentarą įtraukti. Kita vertus, yra platformos algoritmai, kurie matuoja, kiek laiko tu praleidai prie straipsnio, ar pasidalinai juo, ar grįžai skaityti daugiau.
Ir čia atsiranda įtampa. Redaktorius gali norėti rašyti apie miesto infrastruktūros problemas Vilijampolėje, bet algoritmas „mato”, kad straipsniai apie Kauno gatvių duobes ar politikų skandalus generuoja tris kartus daugiau paspaudimų. Kas laimi? Dažniausiai – skaičiai.
Tai nereiškia, kad visi portalai yra ciniškai manipuliatyvūs. Daugelis redakcijų tikrai stengiasi. Bet sistema, kurioje dirba, stumia juos link tam tikrų temų, tam tikrų antraščių, tam tikro emocinio tono.
Antraštė kaip ginklas
Pabandyk eksperimentą. Sekite kelias dienas Kauno naujienų antraštes ir pastebėsite modelį. „Kauno valdžia vėl…” – neigiamas nusiteikimas iš karto. „Štai kodėl kauniečiai pyksta…” – tu jau identifikuojiesi su grupe. „Tai, ko jums nesako…” – intriga, paslapties jausmas.
Šios formulės veikia. Jos veikia todėl, kad mūsų smegenys yra užprogramuotos reaguoti į grėsmę, neteisingumą ir paslaptis greičiau nei į neutralią informaciją. Portalai tai žino. Ir naudoja.
Problema ne ta, kad tai vyksta – tai vyksta visame pasaulyje. Problema ta, kad Kaune, kaip ir bet kuriame vidutinio dydžio mieste, naujienų šaltinių yra mažiau. Kai keletas portalų nuolat kartoja tą patį emocinį toną apie tą patį ratą temų, miesto gyventojų kolektyvinė nuomonė pradeda formuotis labai specifiškai.
Tai, ko mes nematome – ir kodėl tai svarbu
Kiekvienas straipsnis, kurį parašė – tai ir straipsnis, kurio neparašė. Kiekviena tema, kuri dominuoja savaitę, tai ir temos, kurios liko nepastebėtos.
Kauno naujienų portalai puikiai dengia savivaldybės posėdžius, sporto rezultatus ir įvairius skandalus. Bet kiek dažnai matai gilesnę analizę apie tai, kaip mieste gyvena senjorai Šilainiuose? Kiek dažnai rašoma apie smulkius verslininkus, kurie bando išgyventi po dar vieno mokesčių pakeitimo? Kiek dėmesio skiriama kultūros scenai, kuri nėra „Kaunas 2022″ palikimas?
Šios temos nėra „blogos” naujienų prasme. Jos tiesiog negeneruoja tokio srauto. Ir todėl jos lieka šešėlyje, o miesto gyventojų supratimas apie savo miestą tampa… nepilnas. Selektyvus. Formuotas pagal tai, kas klikinama, o ne pagal tai, kas svarbu.
Ką su tuo daryti – ir kodėl tu čia esi dalis lygties
Čia galėtų būti lengva pabaiga: „sekite kelis šaltinius, būkite kritiški.” Bet tai per paprasta.
Tiesa yra tokia, kad Kauno naujienų ekosistema yra tokia, kokią mes ją sukūrėme savo elgesiu. Kiekvieną kartą, kai spaudžiame ant provokuojančios antraštės, mes finansuojame tą modelį. Kiekvieną kartą, kai ignoruojame gilesnį, bet nuobodesnį straipsnį, mes siunčiame signalą, kad tokio turinio nereikia.
Portalai nėra atskiri nuo auditorijos – jie yra jos veidrodis. Kartais iškraipytas, kartais padidinantis tam tikras savybes, bet vis tiek veidrodis.
Tai nereiškia, kad reikia kaltinti save už kiekvieną paspaudimą. Bet verta bent retkarčiais sustoti ir paklausti: kas man nepasakė šios savaitės naujienose? Kokio Kauno aš nematau? Nes tas nematomas miestas egzistuoja. Ir jis yra bent jau toks pat tikras, kaip tas, kurį matai ekrane.
