Kas iš tikrųjų nusprendžia, ką jūs skaitote
Kaunas turi kelis aktyviai veikiančius naujienų portalus, ir kiekvienas iš jų teigia rašantis tai, kas svarbu miestui. Bet jei pasėdėsite ir palyginsit, ką jie pasirinko rašyti per tą pačią savaitę, pastebėsite keistą dalyką: temos dažnai sutampa, kampai panašūs, o tam tikri klausimai tiesiog… neegzistuoja. Tai nėra atsitiktinumas.
Redakcijos sprendžia, apie ką rašyti, remdamosi keliais veiksniais. Pirma – kas generuoja srautą. Antra – kas moka už reklamą. Trečia – su kuo redaktorius palaiko gerus santykius. Ir tik tada – kas iš tikrųjų svarbu skaitytojui. Ši hierarchija niekur oficialiai neįrašyta, bet ji veikia kaip gravitacija.
Algoritmai nėra neutralūs
Portalai šiandien gyvena iš paspaudimų. „Google Analytics” ir socialinių tinklų duomenys rodo, kurios temos „veikia”, ir redakcijos tai žino. Jei straipsnis apie Kauno gatvių duobes surenka dešimt kartų daugiau skaitytojų nei tekstas apie miesto biudžeto perskirstymą, žinokite – rytoj vėl bus straipsnis apie duobes. Biudžeto klausimas gali palaukti. Arba nebeatsirasti.
Tai sukuria savotišką užburtą ratą: žmonės skaito tai, kas jiems pateikiama, portalai mato, kas skaitoma, ir pateikia daugiau to paties. Gilesnės temos, kurioms reikia konteksto ir laiko, palaipsniui išstumiamos. Ne dėl blogos valios – tiesiog dėl to, kaip sistema veikia.
Reklamuotojas kaip nematomas redaktorius
Kitas dalykas, apie kurį retai kalbama atvirai – ryšys tarp reklamuotojų ir turinio. Nė vienas save gerbiantis redaktorius nepasakys, kad reklamos užsakovas daro įtaką redakciniam sprendimui. Bet praktika rodo kitaip. Stambūs Kauno verslo subjektai, kurie perka reklamą portaluose, retai sulaukia kritinių tekstų. Tai gali būti sutapimas. Bet sutapimai tokio masto paprastai turi paaiškinimą.
Yra ir subtilesnių formų: vadinamieji „partnerio tekstai”, kurie atrodo kaip žurnalistika, bet yra apmokėtas turinys. Kai kurie portalai juos žymi aiškiai, kiti – ne itin. Skaitytojas dažnai net nesupranta, kad skaito iš esmės reklaminį pranešimą.
Tai, ko niekada neperskaitysite
Yra temų, kurios Kauno portaluose praktiškai neegzistuoja. Savivaldybės viešųjų pirkimų detalės – ne apskritai, o konkrečiai, su skaičiais ir klausimais. Miesto politikų verslo ryšiai. Kaip paskirstomos kultūros finansavimo lėšos ir kodėl kai kurios organizacijos gauna nuolat, o kitos – niekada. Šios temos reikalauja laiko, šaltinių ir drąsos. O svarbiausia – jos gali sukelti nemalonumų.
Tai nereiškia, kad Kauno žurnalistai blogi. Daugelis jų dirba sunkiai ir norėtų rašyti daugiau. Bet struktūra, kurioje jie dirba, dažnai to neleidžia.
Ką su tuo daryti, jei esate skaitytojas
Pirma – skaityti kelis šaltinius ir lyginti, ne tik turinį, bet ir tai, ko trūksta. Jei visi rašo tą patį, klauskite, kodėl niekas nerašo kito. Antra – atkreipti dėmesį į žymėjimą: ar tai redakcinis tekstas, ar partnerio turinys. Trečia – palaikyti tuos, kurie bando daryti kitaip, net jei jų portalas mažesnis ir mažiau žinomas.
Kauno informacinė erdvė nėra katastrofa, bet ji nėra ir sveika. Tarp to, kas publikuojama, ir to, kas iš tikrųjų vyksta mieste, visada bus tarpas. Žinoti, kad tas tarpas egzistuoja – jau yra pusė darbo.
